Kas sukelia stresą, kaip jis veikia mūsų organizmą ir kaip su juo kovoti?

Stresas – sunkiai išvengiamas kasdienybės palydovas. Nors tam tikrose situacijose stresas gali motyvuoti (šiuo atveju reikėtų kalbėti apie „pozityvų stresą“, kuris gali padėti susikoncentruoti, išnaudoti savo potencialą ir pasiekti geriausių rezultatų), tačiau paprastai stresas sukelia daug nemalonių reiškinių. Kad žinotume, kaip įveikti stresą, visų pirma turime jį pažinti.

Stresas arba įtampos būsena – tai mus veikiančios apsauginės fiziologinės reakcijos, kuriomis mūsų organizmas atsako į nemalonius išorinius veiksnius. Nors bendrąja prasme stresas nėra liga, vis dėlto, ilgą laiką juntama įtampa gali tapti ne tik blogos sveikatos, bet ir depresijos priežastimi, todėl rekomenduojama kovoti su stresu pajutus pirmuosius jo požymius. Tyrimai rodo, kad beveik 80 proc. visų ligų yra sukeltos ilgalaikio streso. JAV mokslininkai teigia, kad stresas gali tapti diabeto, išsėtinės sklerozės, širdies ir kraujagyslių ligų, susilpnėjusio imuniteto ar net vėžio priežastimi. Jei žmogus nuolatos jaučia stresą, jis tampa mažiau atsparus ligoms ir greičiau sensta. Remiantis statistikos duomenimis, daugiau nei 40 proc. Lietuvos gyventojų nuolatos jaučia nervinę įtampą.

Kodėl stresas mus veikia skirtingai?

Stresas yra psichinės ir fiziologinės įtampos būsena, kurią lemia individuali reakcija į gyvenime vykstančius įvykius, pvz., jei žmogus yra uždaro būdo, stresą jam gali sukelti net ir šventės ar būvimas kompanijoje. Svarbu prisiminti, kad stresą sukelia ne tik nelaimės, pvz., artimųjų netektis, bet ir iš šalies atrodytų džiugūs įvykiai, pvz., santuoka, naujas darbas, vaikučio gimimas ir pan. Kitaip sakant, net ir vienodi dirgikliai gali sukelti nevienodas reakcijas ir išgyvenimus. Stresas priklauso nuo asmens charakterio, auklėjimo, aplinkos sąlygų. Dėl išorinių įvykių stresą patiria net ir stabilios emocinės pusiausvyros žmonės, todėl labai svarbu laiku atpažinti pakitusią organizmo būseną.

Jei žmogus jaučia stresą, jis tampa mažiau pakantus, gali sutrikti miegas, apetitas, dėmesio koncentracija, atmintis, seksualinės funkcijos. Kadangi į stresą kūno raumenys reaguoja dideliu tonusu, gali kamuoti raumenų skausmas, taip pat gali atsirasti virškinimo problemų, padidėti kraujospūdis. Esant ilgalaikiam stresui, nusilpsta imuninė sistema, organizmas tampa pažeidžiamesnis.

Pagrindiniai streso požymiai

Tyrimai rodo, kad nuolatinis stresas yra siejamas su blogesne žmogaus savijauta, sumažėjusiu darbo našumu ir prastesne gyvenimo kokybe. Organizmas, reaguodamas į nerimą, suaktyvina hormonų – adrenalino, dopamino, noradrenalino, hidrokortizono ir kortikosterono – gamybą. Šie hormonai turi tiesioginės įtakos medžiagų apykaitai, kraujospūdžiui, širdies veiklai. Kai hormonų išsiskiria per daug, keičiasi žmogaus fizinė būklė, gali atsirasti uždegiminių procesų, imuninė sistema tampa mažiau atspari ligoms, atsiranda abejingumas aplinkai ir laikui bėgant gali pasireikšti depresija.

Paprastai išskiriamos 3 pagrindinės streso požymių grupės: fiziologiniai, psichologiniai ir socialiniai požymiai. Veikiant stresui, gali pasireikšti visų trijų grupių simptomai, kurie iš esmės keičia gyvenimo kokybę.

Fiziologiniai požymiai: pagreitėjęs kvėpavimas, prakaitavimas, galvos skausmas, bendras silpnumas, pykinimas, mitybos sutrikimai, nemiga, atsiradusi arba sustiprėjusi priklausomybė alkoholiui, nikotinui, vaistams ir kt.

Psichologiniai požymiai: baimė, įtampa, nerimas, irzlumas, prasta nuotaika, pyktis, pusiausvyros praradimas, užmaršumas, negatyvus požiūris į aplinką ir kt.

Socialiniai požymiai: nedėmesingumas, išsiblaškymas, nerišli kalba, žmonių vengimas, agresyvūs veiksmai, socialinių įvykių vengimas, idėjų trūkumas, nesugebėjimas planuoti, terminų nesilaikymas ir kt.

Kaip įveikti stresą?

Stresas – individualus dalykas, todėl priemonės, padedančios kovoti su nerimu, taip pat gali skirtis. Vieni stresui įveikti pasitelkia jogą ar meditaciją, kiti – poilsį karštoje vonioje ar bėgiojimą parke. Stresą galima suvaldyti keičiant aplinkybes arba savo emocijas, t. y. požiūrį į stresą sukeliantį šaltinį. Kovoti su stresu efektyviai padeda ir aplinkinių pagalba, nuoširdūs pokalbiai, psichologo konsultacijos.

Vienas geriausių vaistų kovoje su stresu yra 7–9 valandų miegas per parą, būvimas gryname ore ir sveika mityba. Jei jaučiami itin ryškūs streso požymiai arba nerimas kamuoja ilgesnį laiką, rekomenduojama pradėti vartoti streso simptomus mažinančius maisto papildus, pvz., „Adrenisol“ – tai unikalus medžiagų derinys, padedantis kovoti su stresu, nerimu, psichoemocine įtampa ir susilpnėjusiu gebėjimu sukaupti dėmesį. Papildų sudėtyje yra unikali Lactium® medžiaga – pirmasis užpatentuotas iš karvės pieno gaunamas dekapeptidas (susidedantis iš 10 amino rūgščių), galintis padėti susidoroti su streso sukeliamomis problemomis: nemiga, emocine ir psichologine įtampa, atminties sutrikimais, susilpnėjusia dėmesio koncentracija, kraujo spaudimu ir kt., taip pat – nugalėti dėl streso atsiradusius žalingus įpročius, pvz., rūkymą ar padidėjusį apetitą. Į „Adrenisol“ papildų sudėtį įeina ir kitos tyrimais patvirtintos medžiagos, mažinančios streso simptomus: taurinas (padeda palaikyti organizmo atsparumą stresui ir gerina psichologinę būseną), siauralapio baziliko ekstraktas (gali padidinti organizmo atsparumą stresui bei sustiprinti imuninę sistemą, padeda palaikyti normalią psichinę ir fizinę būklę), kalninės puerarijos ekstraktas (padeda detoksikuoti organizmą ir pakelti energijos lygį, sumažinti priklausomybę nuo alkoholio vartojimo bei rūkymo), magnis bei vitaminas B6 (padeda palaikyti normalią nervų sistemos veiklą ir psichologinę būklę, mažina nuovargį) ir kt.

KOVA SU STRESU: ATMINTINĖ

Ko turėtumėte vengti:

• Neignoruokite streso požymių, kadangi dėl to gali nukentėti tiek jūsų sveikata, tiek gyvenimo kokybė.
• Nemalšinkite streso alkoholiu, cigaretėmis, stipria kava ar psichoaktyviomis cheminėmis medžiagomis. Nors trumpam laikui sumažinsite įtampą, tačiau streso priežasčių nepašalinsite.
• Nesistenkite visų rūpesčių išspręsti savarankiškai. Jei matote, kad kasdienėje buityje, darbe ar kitose gyvenimo sferose jums reikalinga pagalba, kreipkitės į aplinkinius, draugus ar psichologus.
• Dėl prastos savijautos nekaltinkite aplinkinių, valdžios, oro ar kitų išorinių, nuo jūsų valios nepriklausančių veiksnių.

Ką turėtumėte daryti:

• Pasistenkite gerai išsimiegoti (bent 7 valandas per parą) ir daugiau laiko skirkite poilsiui.
• Užsiimkite malonia fizine veikla ir pasistenkite daugiau laiko praleisti gryname ore, pvz., pasivaikščiokite, pavažinėkite dviračiu ir pan.
• Prižiūrėkite savo mitybą. Rinkitės sveiką ir subalansuotą maistą, vartokite maisto papildus, gerkite daug skysčių.
• Palepinkite save maloniomis smulkmenomis: gera knyga, karšta vonia, masažu ir kt.
• Aplankykite seniai matytus draugus ar artimuosius, kurių pasiilgote.
• Jei susidūrėte su problemomis, stenkitės jas išspręsti kuo greičiau. Nebijokite aplinkiniams pasakyti „ne“, jei to reikia.
• Prisiminkite senus hobius ar išbandykite naujus.