Šiuolaikiniame pasaulyje, kur kasdien susiduriame su didžiuliu informacijos srautu, gebėjimas susikaupti, išlaikyti dėmesį ir greitai priimti sprendimus tapo itin svarbus. Dėl šios priežasties vis daugiau dėmesio sulaukia nootropai – medžiagos, skirtos palaikyti protinę veiklą, atmintį ir pažintines funkcijas.
Iš kur atsirado sąvoka ,,nootropas” ?
Terminą „nootropas“ 1972–1973 metais pirmasis panaudojo mokslininkas Cornelius E. Giurgea. Kaip pažymima mokslinėje apžvalgoje, šia sąvoka iš pradžių buvo apibūdinamos medžiagos, kurios pirmiausia aktyvina pažintines (kognityvines) funkcijas, tokias kaip atmintis ir mokymasis [1].
Šiuolaikiniuose moksliniuose tyrimuose pabrėžiama, kad nootropinės medžiagos pasižymi tam tikrais specifiniais veikimo mechanizmais. Pavyzdžiui, mokslinėje literatūroje aprašoma, kad nootropai prisideda prie geresnio smegenų aprūpinimo deguonimi bei gliukoze, palaiko kraujotaką ir padeda apsaugoti smegenų audinius nuo oksidacinio streso [1].
Mokslininkai taip pat atkreipia dėmesį į svarbią ypatybę: dauguma nootropinių medžiagų neveikia akimirksniu. Kad pasireikštų jų teigiamas poveikis smegenų metabolizmui, reikalingas ilgesnis ir reguliarus vartojimo periodas [1].
Iš pradžių nootropų sąvoka buvo taikoma tik sintetinėms molekulėms, sukurtoms laboratorijose. Tačiau šiandien mokslininkai vis aktyviau tiria ir gamtines alternatyvas. Nors natūralių komponentų efektyvumo tyrimai dar tęsiasi, augaliniai ekstraktai vertinami dėl jų potencialo padėti organizmui adaptuotis prie kasdienių protinių krūvių.
Natūralūs ar sintetiniai nootropai: ką verta žinoti?
Mokslinėje literatūroje išskiriami keli esminiai skirtumai tarp sintetinių ir natūralių nootropinių medžiagų:
Natūralių nootropų privalumai
- Didžiausias augalinių medžiagų privalumas – joms būdinga įvairiapusė nauda. Augaluose esantys skirtingi aktyvūs junginiai papildo vienas kitą ir veikia išvien [1].
- Be to, natūralūs nootropai pasižymi mažesniu toksiškumu, todėl vartojami pagal rekomendacijas yra saugesni ir rečiau sukelia nepageidaujamas reakcijas [1].
Sintetinių nootropų ypatybės
- Sintetinės medžiagos pasižymi labai tiksline bei gryna sudėtimi ir veikia net ir mažomis dozėmis [1].
- Tačiau dėl jų stipraus ir greito poveikio kyla didesnė šalutinių reiškinių ar perdozavimo rizika, jei viršijamos rekomenduojamos normos [1].
Kodėl vaistinėse siūlomi būtent ekstraktai?
Paprastuose džiovintuose augaluose natūralių vaistinių medžiagų koncentracija yra nedidelė, todėl norint pasiekti norimą rezultatą reikėtų labai didelių jų kiekių . Dėl šios priežasties maisto papilduose naudojami standartizuoti augaliniai ekstraktai – jie leidžia į vieną kapsulę sutalpinti tikslų ir saugų reikalingų medžiagų kiekį.
Gamtiniai nootropai ir jų savybės
Farmacijos ir mokslo pasaulis investuoja itin daug resursų į gamtinių medžiagų bei fitocheminių junginių tyrimus. Dalis šių augalų šimtmečius buvo naudojami tradicinėje Rytų ar Ajurvedos medicinoje, o šiandien mokslininkai juose randa perspektyvių medžiagų, galinčių veikti kaip natūralūs pažintinių funkcijų palaikytojai.
1. Kininis ženšenis (Panax ginseng)
Mokslinėje literatūroje jis dažniausiai įvardijamas kaip stiprus adaptogenas – augalas, padedantis organizmui prisitaikyti prie streso, mažinantis nuovargį bei palaikantis fizinę ir protinę ištvermę.
Savybės ir nauda: Ženšenis padeda palaikyti fizinę ir protinę ištvermę, prisideda prie organizmo gyvybingumo bei padeda mažinti nuovargio jausmą. Ženšenyje esantys aktyvūs junginiai (ginzenozidai) pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, padeda apsaugoti ląsteles nuo pažeidimų ir prisideda prie normalios kraujotakos palaikymo.
2. Ginkmedis (Ginkgo biloba)
Tai vienas populiariausių augalų pasaulyje, kai kalbama apie smegenų veiklą ir kraujotaką.
Savybės ir nauda: Ginkmedžio lapų ekstraktas padeda palaikyti normalią smegenų kraujotaką bei normalią periferinę kraujo cirkuliaciją. Taip pat šio augalo ekstraktas padeda palaikyti normalią pažinimo (kognityvinę) funkciją ir atmintį.
3. Migdomoji vitanija (Ashwagandha)
Ašvaganda (dar vadinama indiškuoju ženšeniu) yra natūralus produktas, pagamintas iš Indijoje ir Nepale paplitusio krūmo, kuris jau keletą tūkstantmečių naudojamas tradicinėje Rytų medicinoje.
Savybės ir nauda: Ašvaganda turi adaptogeninių savybių ir padeda palaikyti normalią nervų sistemos veiklą, miego kokybę bei normalią psichologinę funkciją.
4. Mėlynžiedė taškuonė (Bacopa monnieri)
Ajurvedos medicinoje seniai žinomas augalas, vertinamas dėl jame esančių biologiškai aktyvių junginių (bakozidų).
Savybės ir nauda: Bacopa padeda palaikyti normalią atminties ir pažinimo (kognityvinę) funkciją, taip pat padeda kovoti su kasdienio streso psichinėmis ir fizinėmis pasekmėmis.
5. Rausvoji rodiolė (Rhodiola rosea)
Auksine šaknimi vadinamas augalas, žinomas dėl savo unikalių tonizuojančių bei adaptogeninių savybių.
Savybės ir nauda: Rausvoji rodiolė padeda palaikyti normalų darbingumą, normalų miegą bei emocinį komfortą.
Ką svarbu žinoti prieš pasirenkant augalinius nootropus?
Svarbiausia natūralių medžiagų savybė – jų saugumas. Kokybiški augaliniai ekstraktai yra netoksiški ir, vartojami pagal rekomendacijas, retai sukelia šalutinį poveikį.
Tačiau reikėtų suprasti, kad natūralūs komponentai veikia kaupiamuoju principu – jų potenciali nauda išryškėja vartojant reguliariai ir ilgesnį laiką. Be to, jokie papildai neatstos kokybiško miego, subalansuotos mitybos ir reguliaraus poilsio.
Literatūra
[1] Malík, M., & Tlustoš, P. (2022). Nootropics as Cognitive Enhancers: Types, Dosage and Side Effects of „Smart Drugs”. Nutrients, 14(16), 3367. (PMC9415189)